Nors ši knyga nėra nauja, ją pamačiau ir panorau paskaityti. Suintrigavo kažkada nugirsti bendramokslės žodžiai, esą knyga yra visai nesąmonė. Visai kitaip apie kūrinį galvojo pats autorius, kuris romaną „Prancūzų leitenanto moteris” įvardijo kaip jam labiausiai patinkančią ir tobuliausią knygą.
„Prancūzų leitenanto moteris” – pasaulinis bestseleris, įtrauktas į geriausių XX a. knygų, sukurtų anglų kalba, šimtinę. Pagal šį romaną sukurtas to paties pavadinimo Karel Reisz filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Meryl Streep ir Jeremy Irons.
J. Fowles detaliai atkuria tramdomo seksualumo ir žiaurios veidmainystės kankinamą karalienės Viktorijos epochą. Aristokratiško Čarlzo Smitsono ir atstumtosios Saros Vudraf, bandančių išsiveržti iš savojo amžiaus moralinių pančių paveikslai įgauna epinės tragedijos bruožų.
Romane galima rasti daugybę temų: daug dėmesio Viktorijos epochai Anglijoje, kurioje gyvena etikos, religijos normų suvaržyti žmonės, atskleidžiami politiniai svarstymai (liberalų ir konservatorių kova, populiarėjantis marksizmas), mokslo srityje paskelbti Darvino atradimai.
Nepaisant to, 
svarbiausia be abejo yra meilės istorija, kurioje veikėjai susipina tarsi lipniame voratinklyje: besistengiantis elgtis džentelmeniškai, bet vidumi prie laikotarpio reikalavimų nepritampantis Čarlzas, savarankiška ir melancholiška Sara ir stereotipinė to meto gražuolė Čarlzo sužadėtinė Ernestina, kuri visiškai jauna stumiama į vedybinio gyvenimo ir turtingos ponios rolę.
Nenoriu pasakoti apie turinį detaliai, nes tikiuosi, kad knygą paskaitysite patys arba pasižiūrėsite filmą, kuris kino istorijoje vadinamas viena originaliausių ir labiausiai pasisekusių ekranizacijų.
BIBLIOTEKA IR PELĖ 