Gary Van Haas „Lotynų kvartalas. Jaunasis Picasso Paryžiuje“

Visų pirma atskleisiu pastebėjimą tiems, kas dar nėra patyrę šito savo kailiu: leidykla ‘Obuolys’ tikrai nėra iš tų, kurios leidžia itin geras, vertingas knygas. Šios leidyklos išleistos knygos dažnai pasižymia skambia antrašte, bet prastu turiniu, jose gausu vertimo, redagavimo klaidų. Trumpai sakant, daug darbo broko.

Visgi knyga „Lotynų kvartalas. Jaunasis Picasso Paryžiuje“ susiviliojau, nes nesugebėjau atsispirti Pablo Picasso žavesiui. Ko gero daugelis nori pamatyti jo darbus, sužinoti, ką jis mąstė, ką kalbėjo, kokia gi buvo ta Picasso jaunystė. Pablo Picasso tebėra vienas žymiausių ir produktyviausių visų laikų dailininkų, žinomas kaip garsiosios kubizmo technikos kūrėjas.

Knygoje bandyta pavaizduoti garsiojo tapytojo vaikystė, jaunystė, šlovės siekimas, skurdas, pakilimai ir nuopoliai, aistros ir neapykantos proveržiai. Bet nelabai aišku, kuo rėmėsi Gary Van Haas, kurdamas Picasso gyvenimo aprašymą, nežinia, kiek čia fikcijos, o kiek tikrų faktų.

„Lotynų kvartalas. Jaunasis Picasso Paryžiuje“ pasakojama apie 19-ečio pradedančio dailininko Picasso bandymus įsitvirtinti Paryžiuje ir panirti į bohemišką šio miesto gyvenimą. Neberasdamas sau įkvėpimo Barselonoje, kurioje mokytis dailės meno ėmė dar būdamas 16-os, jis su geriausiu draugu traukiniu išvyko į Šviesos miestą Paryžių.

Čia jo iš tiesų laukė toks gyvenimas, koks ir buvo žadėtas – būtent Paryžius tuo metu buvo pasaulinis menininkų centras. O kartu ir Paryžių kupiną aistros, kvaitulio, bohemiško polėkio, meilių ir asmeninių tragedijų.

Tai – istorija, kuri jau pati savaime žadina vaizduotės žaismą. Tačiau Gary Van Haas sukurtas Pablo Picasso paveikslas neįtikina, autorius tiesiog šuoliuoja laikotarpiu, pernelyg nesigilindamas į konkrečias situacijas, daug šablonų ir nuslydimo paviršiumi.

Knyga yra skirta tikrai ne tiems, kurie nori praplėsti savo žinias apie Pablo Picasso, greičiau tiems, kam patinka istorijos apie romantiškąjį, bohemiškąjį Paryžių. „Lotynų kvartalas“ tiks neįpareigojančiam skaitymui, tačiau gilesnės analizės joje nerasite.

James M. Cain „Laiškanešys skambina du kartus“

Knygos autorius vadinamas ‘juodojo romano’ klasiku, o ‘Laiškanešys skambina du kartus’ – pirmasis ir ko gero geriausias jo romanas. Nors anuomet sulaukė ne tik kritikų liaupsų, bet ir moralės sergėtojų cenzūros (JAV ši knyga kurį laiką buvo uždrausta), tai matyt tik padidino knygos populiarumą ir žavesį. Romane ‘Laiškanešys skambina du kartus’ nevengiama sekso scenų, smurto.

Knyga, pasirodžiusi 1934 m. išsiskyrė iš kitų. Romanas buvo naujoviškas ne tik stiliumi, bet ir siužetu: banali dviejų paprastų, niekuo neypatingų žmonių aistra baigiasi nusikaltimu, kurio motyvai – pinigai ir seksas. Pasirinkęs neutralaus stebėtojo poziciją ir nereikšdamas jokių moralinių vertinimų, Jamesas M. Cainas stebi savo personažus ir tiksliai preparuoja jų poelgio priežastis.

Knygoje pasakojama istorija apie jauną bastūną Frenką. Netikėtai užsukusį į pakelės užeigą, kurioje dirba graikas Nikas. Jo jauna žmona Kora sužavi Frenką ir jie tampa meilužiais. Meilė, kuri atnešė daug skausmo ir privedė įsimylėjėlius iki nusikaltimo. Jie nusprendžia atsikratyti Niku…

Bet visi mūsų poelgiai gyvenime turi atsaką. Niekas nelieka nenubaustas.  Ir nebūtinai bausmė – tik kalėjimo grotos.

Daugelis autoriaus knygų buvo ekranizuoti. Ne išimtis ir ši knyga. Pirmoji ‘The postman always rings twice‘ ekranizacija pasirodė 1946m. Antrojoje ekranizacijoje, kuri pasirodė 1981 m., pagrindinius vaidmenis atliko Lana Turner bei John Garfield.

Mano manymu, tai verta dėmesio knyga, kuri įtrauks jus visam vakarui.

Jodi Picoult „Mano sesers globėjas“

Nors knyga išleista buvo dar 2007 m., man į rankas ji pakliuvo tik dabar. Anotacijoje knyga pristatoma taip:

Viena žinomiausių Amerikos rašytojų – Jodi Picoult – kritikų ir skaitytojų labiausiai vertinama už sugebėjimą atskleisti žmonių jausmus. „Mano sesers globėjas“ – istorija apie šeimą, blaškomą prieštaringų poreikių, apie aistringą meilę, triumfuojančią prieš žmogiškąjį silpnumą. Ką reiškia būti gerais tėvais, gera seserimi, geru žmogumi? Ar teisinga daryti viską, kad išgelbėtum vaiko gyvybę, nors tai pažeidžia kito žmogaus teises? Ar verta stengtis suvokti kas esi, jei šios pastangos atveda prie konflikto su savimi? Klausyti savo širdies balso ar kitų patarimų?

Tai romanas apie šeimą, kurios ramų ir idilišką gyvenimą griauna dukros Keit liga. Kai Keit diagnozavo ūmią promielocitinę leukemiją, labai retą ir agresyvią kraujo ligą, ir tradicinis gydymas mažai tepadėjo, o vyresnysis brolis Džesas netiko kaip donoras, tėvai ryžosi netradiciniam poelgiui. Taip šeimoje atsirado mažiausioji sesutė Ana, vyresniosios identiška genetinė kopija. Koks to tikslas? Tai vaikštantis kraujo ir audinių donoras Keit. Mažylei Anai tenka iškentėti daug bjaurių procedūrų, adatų dūrių, kad padėtų savo seseriai. Taip Keit gyvybė palaikoma iki jai sukanka 16 metų. Pagrindinė problema – Ana nebenori būti daugiau donorė seseriai. Nagrinėjama, ar vaikas gali pats nuspręsti, ar už jį tai gali padaryti tėvai. Ar apskritai etiška gimdyti vaiką žinant, kad jis vėliau bus amžinas donoras? Mažoji Ana paduoda tėvus į teismą.

Knygoje pasakojama iš daugelio veikėjų pozicijų, puikiai parodoma, kokio sudėtingumo klausimai gali kilti, kokios yra etikos, moralės ir meilės ribos. Puiki, rekomenduotina knyga.